Tarpukario metais vietoje atplėšto Vilniaus universiteto - Lietuvos universitete, įsteigtame 1922 m. vasario 16 dieną, įkurta Botanikos katedra, kurios sudėtyje buvo Augalų anatomijos ir fiziologijos kabinetas, vadovaujamas docento L. Vailionio. Iki 1929 m. kabinetas glaudėsi Kaune, Vilniaus g. 2, buvusios Gamtos tyrimų stoties patalpose. 1928 m. Augalų anatomijos ir fiziologijos kabinetas buvo perkeltas į naujas patalpas Donelaičio g. 9. Rūmų pirmame aukšte kabinetui buvo skirti du kambariai: mažesnis - kabineto vedėjui, didesnis – Augalų fiziologijos laboratorijai ir pagalbiniam personalui. Tuo metu pagalbinį personalą sudarė du jaunesnieji laborantai J.Dagys ir A. Lideikytė bei preparatorius A. Basalykas.

1939 m. Kaune mirus doc. L.Vailioniui, į jo vietą buvo išrinktas J.Dagys, kuris 1939-1940 mokslo metais pradėjo skaityti du naujus kursus: augalų fiziologiją ir augalų anatomiją ir morfologiją. Tuo metu kabinete dirbo asistentė A. Šopauskienė, kuri vadovavo augalų anatomijos laboratoriniams darbams, ir laborantė O. Kairytė, vadovavusi augalų fiziologijos laboratoriniams darbams.

1939 m. Lietuvai atgavus Vilnių Matematikos ir Gamtos fakultetas buvo perkeltas į sostinę. Fakultetui persikėlus į Vilnių, kabinetai buvo pertvarkyti į savarankiškas katedras: Botanikos katedrą, Augalų anatomijos ir fiziologijos katedrą. Katedros pedagoginis darbas prasidėjo 1940 m. rugsėjo 1 dieną. Katedros personalą pradžioje sudarė trys asmenys: katedros vedėjas - doc. J. Dagys, vyr. dėstytoja – A. Šopauskienė ir asistentė – O. Kaikarytė. Laborantu buvo priimtas penkto kurso studentas P. Bluzmanas.

Vokiečių okupacijos metais Lietuvos aukštosios mokyklos buvo uždarytos. Vilniaus universiteto veikla atgaivinta 1944 – 1945 m. Vokiečiams pasitraukus į universitetą pradėjo rinktis per karą iškrikusi profesūra. Nuo 1944 m. J. Dagys vėl tampa Augalų anatomijos ir fiziologijos katedros vadovu ir profesoriumi. 1944 - 1946 m. J. Dagys buvo išrinktas Gamtos mokslų fakulteto dekanu.

Nuo 1948 - 1949 mokslo metų J. Dagys pašalintas iš katedros vedėjo pareigų, tačiau paliktas profesoriumi. Priežastis apibūdinta tarnybinėje charakteristikoje: J. Dagys nepakankamai įvertino Visasąjunginės Lenino vardo žemės ūkio mokslų akademijos sesijos rezultatus, bandė apibūdinti formalią genetiką kaip žemesnio lygio „mičiūrininį mokymą“. Po J. Stalino mirties pradėjo atslūgti reikalavimai, kad mokslas eitų kartu su politinėmis nuostatomis. Tokia "demokratėjimo" banga pasiekė ir Lietuvą. 1953 m. prof. J. Dagys buvo grąžintas į Augalų anatomijos ir fiziologijos katedros vedėjo pareigas.

Pirmasis pokaryje J. Dagio vadovėlis pasirodė 1947 m., tačiau tais pačiais metais šio vadovėlio platinimas buvo sustabdytas „dėl ideologinių trūkumų“. 1950 m. išėjo antras, jau pataisytas, „Augalų anatomijos ir morfologijos“ leidimas.

1963 m. rugsėjo 7 d. katedros patalpose buvo įkurta Augalų fiziologijos ir gyvulių augimo stimuliatorių probleminė laboratorija“. Jos moksliniu vadovu paskirtas prof. P. Bluzmanas. Laboratorijos vedėju iki 1977 m. buvo P. Bruzgulis. Nuo 1979 m. probleminės laboratorijos vedėju tapo dr. A. Ragavičius. Laboratorija buvo panaikinta 1989 m. Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedros vedėju tapus prof. A. Glemžai.

1972 m. vasario 29 d. Vilniaus universiteto Mokslinėje taryboje Gamtos mokslų fakulteto dekano R. Tarvydo siūlymu, Augalų anatomijos ir fiziologijos katedra pervadinta į Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedrą. Taip ji vadinosi iki 2009 sausio 1 d.

1975 m. rugsėjo 1 d. pasikeitė katedros vedėjas. 36 metus šiose pareigose išbuvęs prof. J.Dagys užleido vietą prof. P. Bluzmanui. Prof. P. Bluzmanas katedros vedėjo pareigas ėjo iki 1989 m., kol juo tapo prof. A. Glemža.

1983 m. gruodžio 30 d. katedroje įvyko posėdis, po kurio prof. J. Dagys savo dienoraštyje parašė „Apskritai, augalų fiziologijos menkos perspektyvos: dekano žiniomis, kasmet pakanka paruošti po du augalų fiziologus, tokia esanti paklausa respublikoje. Mikrobiologų daugiau užprašo per paskirstymą. Galbūt, mūsų katedra pavirs vien mikrobiologine“.

1989 m. katedros vedėju tapo prof. A. Glemža, kuris 1975 - 1978 m. ir 1988 - 1989 m. buvo Taikomosios enzimologijos instituto direktoriumi. Tais pačiais metais naujasis katedros vedėjas prof. A. Glemža pradėjo kapitalinį katedros patalpų remontą. Buvo pakeistas senasis katedros patalpų išplanavimas. Prof. A. Glemža vedėju išbuvo vieną kadenciją nuo 1989 iki 1994 m.

1994 m. katedros vedėju išrinktas habil.dr (HP), prof. D. Čitavičius, prieš tai dirbęs Botanikos institute Genetikos laboratorijos vadovu. Jo kadencijos metu (1994 -2009m.) katedrą paliko dalis senųjų darbuotojų, į kurių vietą atėjo nauji, jaunesni darbuotojai. Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedros kolektyvas labai energingai ir entuziastingai ėmėsi katedros atnaujinimo visomis prasmėmis. Buvo kuriami nauji studijų programų moduliai, vystomi moksliniai tyrimai, remontuojamos patalpos. Gamtos mokslų fakultete molekulinės biologijos, mikrobiologijos magistrinių studijų programos buvo iš dalies atnaujintos pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama.

Nuo 2009 m. sausio 1 d. Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedra pervadinta Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedra. Dėl amžiaus cenzo pasibaigus habil.dr (HP), prof. D. Čitavičiaus kadencijai ir paskelbus konkursą į laisvą etatą, po konkurso į jo vietą nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. paskirta habil.dr (HP), prof. L. Kalėdienė.

IMG_8407m.JPG IMG_8262m.JPG IMG_8370m.JPG IMG1m.JPG IMG_8403m.JPG IMG_8239m.JPG IMG_8223m.JPG IMG_8230m.JPG 65sod-1m.jpg

Kontaktai

Adresas:
Telefonas: +370 5 239 8206
El. paštas: ramune.jurkeviciene@gf.vu.lt